- prašaleivis
- prašaleĩvis, -ė smob. (2) NdŽ žr. prašalaitis 3: Visi kaimynai ir prašaleiviai pas juos sustodavo; visus jie it brolius priimdavo Vaižg. Basas ir vienplaukis prašaleivis įkiūtino pro atkilus vartus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.